TU – MANO ŠVIESA

Ir nuo tos dienos mano pasaulis pasikeitė.

Aštuoniolika metų prabėgo kartu,
Buvo saulės, buvo ir lietaus.
Bet kai atsisuku į nueitą kelią,
Matau tave – ir žinau, kad verta buvo.

Priedainis
Tu – mano šviesa tamsoje,
Mano ramybė kiekvienoj dienoj.
Kai visas pasaulis nutyla aplink,
Aš noriu tik tavo ranką laikyt.

Tu – mano namai, kad ir kur bebūtume,
Net svetimam krašte mes savi.
Šešiolika metų čia prabėgo,
Bet mano širdis vis dar gyvena tavy.

2 posmas
Ir mūsų penkiolikos metų stebuklas
Primena, ką kartu sukūrėm mes.
Maža mūsų meilės dalelė užaugo,
Ir šiandien ji – mūsų gražiausia šviesa.

Gyvenimas ne visada buvo lengvas,
Bet tu buvai šalia, kai reikėjo labiausiai.
Ir jeigu galėčiau pradėti viską iš naujo,
Aš vėl rinkčiausi tave – be abejonės.

Priedainis
Tu – mano šviesa tamsoje,
Mano ramybė kiekvienoj dienoj.
Kai visas pasaulis nutyla aplink,
Aš noriu tik tavo ranką laikyt.

Tu – mano namai, kad ir kur bebūtume,
Net svetimam krašte mes savi.
Aštuoniolika metų – ir aš vis dar sakau:
Mano meile, tu esi mano gyvenimo šviesa.

Džiazo tiltas – tyliai
Gal metai nubėgs…
Gal plaukai pabals…
Bet mano širdis
Tavęs nepamirš.

Nes iš visų kelių,
Kuriais teko eiti,
Gražiausias kelias –
Tas, kuriuo ėjau su tavimi.

Paskutinis priedainis – plačiai
Tu – mano šviesa tamsoje,
Mano meilė, mano gyvenimas.
Po aštuoniolikos metų
Aš vis dar noriu šokti su tavimi.

Tegul groja pianinas,
Tegul naktis mus apkabina.
Jei gyvenimas duotų dar vieną pradžią –
Aš vėl pasirinkčiau tave.

Pabaiga – pianinas ir kontrabosas
Tu… mano šviesa.
Mano namai.
Mano meilė.
Mano gyvenimas. ❤️